Tęsdami savo „Think Twice“ žiniasklaidos raštingumo kampaniją, šios keturios infografikos padeda suprasti visą netikros informacijos kelią skaitmeninėje erdvėje.
Suprasdami šiuos etapus, galime geriau atpažinti žalingą turinį, kritiškai mąstyti ir stiprinti savo bendruomenių atsparumą manipuliacijoms.
1. Kas yra klaidinga informacija?
Pirmoji infografika paaiškina dviejų tipų klaidingos informacijos skirtumus:
Klaidinga informacija
- Netiksli ar klaidinanti informacija, dalinamos be ketinimo apgauti
- Dažnai platinama todėl, kad žmogus ja tiki
- Vis tiek žalinga — žmonės gali priimti neteisingus sprendimus arba toliau skleisti melagingas žinutes
Dezinformacija
- Tyčia sukurta klaidinga informacija, siekianti suklaidinti
- Skirta manipuliuoti, daryti įtaką ar sukelti žalos
- Gali griauti pasitikėjimą institucijomis, skatinti konfliktus ar formuoti visuomenės nuomonę
Žinodami skirtumą galime tinkamai reaguoti ir sustabdyti žalingo turinio plitimą.
2. Kas kuria ir skleidžia dezinformaciją?
Antroji infografika atskleidžia svarbų dezinformacijos skleidėją:
socialinių tinklų botus — automatizuotas paskyras, kurios dalijasi turiniu be žmogaus įsikišimo.
Kodėl jie naudojami?
- Manipuliuoti visuomenės nuomone
- Skatinti propagandą, sukčiavimą ar sąmokslo teorijas
- Kurti susipriešinimą, sumaištį ir nepasitikėjimą
Atpažindami botų veiklą, galime apsisaugoti nuo automatizuotos manipuliacijos.
3. Kodėl žmonės dalijasi dezinformacija?
Trečioji infografika pabrėžia svarbiausią priežastį, kodėl klaidinga informacija plinta taip greitai: daugelis žmonių nemoka jos atpažinti.
- Žmonės dažnai nepatikrina šaltinių
- Clickbait antraštės ir suklastoti vaizdai lengvai klaidina
- „Deepfake“ ir dirbtiniu intelektu sukurtas turinys tampa vis realesnis
- Skaitmeninio raštingumo trūkumas daro žmones pažeidžiamus
Žiniasklaidos raštingumo ugdymas, vienas veiksmingiausių būdų sumažinti melagienų sklaidą.
4. Kada ir kur plinta klaidinga informacija?
Ketvirtoji infografika paaiškina aplinkas, kuriose klaidinga informacija plinta greičiausiai:
Kur ji plinta?
- Socialiniuose tinkluose (Twitter/X, Facebook, TikTok, YouTube)
- Privačiuose pranešimuose (DM, WhatsApp, grupiniai pokalbiai)
- Polarizuotuose TV/radijo laidose
- Mažo patikimumo svetainėse
- Kasdieniuose pokalbiuose — mokyklose, šeimose, bendruomenėse
Ką galime padaryti?
- Sustoti prieš dalinantis
- Klausti: „Ar tai patikima? Kas iš to gauna naudos?“
- Skaityti ne tik antraštę
- Rinktis ir skleisti patikimus informacijos šaltinius
Informuotumas padeda apsaugoti ir save, ir aplinkinius.
Think Twice — Kartu galime sulėtinti netikros informacijos plitimą
Suprasdami, kas yra klaidinga informacija, kas ją skleidžia, kodėl žmonės ja dalijasi ir kur ji plinta greičiausiai, galime saugiau ir atsakingiau veikti internete.
Think Twice. Patikrinkite prieš dalindamiesi.