Pagalvokite dukart: Kaip kuriamos giluminės klastotės ir kodėl dalinamės dezinformacija

Tęsdami Think Twice medijų raštingumo kampaniją, kviečiame susipažinti su dviem svarbiomis temomis: kaip dirbtinis intelektas klastoja tikrovę ir kodėl dezinformacija taip lengvai plinta mūsų bendruomenėse.

Šios žinios padeda susiorientuoti skaitmeninėje erdvėje, atpažinti netikrus vaizdus ir geriau suprasti informacijos sklidimo mechanizmus.

1. Kaip DI kuria gilumines klastotes?

Giluminės klastotės (angl. deepfakes) – tai DI sukurtos melagingos nuotraukos, video ar garso įrašai, kuriuose žmogus atrodo darantis ar sakantis tai, ko niekada nedarė.

Jų kūrimui naudojamos pažangios technologijos:

  • Giluminis mokymasis ir neuroniniai tinklai, kurie analizuoja šimtus ar tūkstančius realių vaizdų, balsų ir judesių.
  • Veido keitimo technologijos, leidžiančios perkelti vieno žmogaus veidą ant kito kūno.
  • Balso klonavimas, atkuriantis žmogaus balsą iš vos kelių sekundžių įrašo.

Tokios klastotės tampa pavojingos, nes atrodo įtikinamai ir gali sukelti stiprias emocijas – šoką, pyktį ar baimę. DI taip pat leidžia melagingą turinį dauginti akimirksniu, todėl jis plinta labai greitai.

Kaip atpažinti galimą klastotę?

  • Nenatūralus mirksėjimas ar sustingęs veidas
  • Lūpos, nesutampančios su garsu
  • Keistai atrodantys šešėliai ar apšvietimas
  • Balsas, skambantis nenatūraliai

Dėmesys detalėms leidžia laiku suabejoti ir išvengti klaidinančios informacijos.

2. Kodėl dalinamės dezinformacija?

Ne visa klaidinanti informacija sklinda atsitiktinai, dalis jos kuriama tikslingai ir strategiškai.

Dažniausi motyvai:

  • Politinis poveikis – kai grupės, trolliai ar užsienio veikėjai skleidžia melą tam, kad pakeistų visuomenės nuomonę.
  • Automatizuotas amplifikavimas – botai socialiniuose tinkluose didina klaidinančio turinio matomumą.
  • Pelnas – antraštiniu masalu paremtos svetainės platina melą, kad pritrauktų daugiau paspaudimų ir reklamos pajamų.
  • Krizės ir įtampos laikotarpiai – dezinformacija suaktyvėja per rinkimus, konfliktus ar visuomenės nerimą keliančias situacijas.

Šie mechanizmai paaiškina, kodėl melaginga informacija dažnai pasiekia dideles auditorijas greičiau nei tikslūs faktai.

Kartu galime sustabdyti dezinformacijos plitimą

Gilus supratimas apie DI klastotes ir dezinformacijos strategijas padeda priimti atsakingesnius sprendimus internete.

Jei kažkas atrodo keista, per daug ekstremalu ar tiesiog „per gerai, kad būtų tiesa“, pagalvokite dukart prieš dalindamiesi.

Think Twice. Tikrinkite prieš dalindamiesi.