Vykdydami Think Twice žiniasklaidos raštingumo kampaniją, pristatome keturias infografikas / vaizdo įrašus, kurie paaiškina visą klaidinančios informacijos ciklą internete: kaip ji sukuriama, kodėl atsiranda, kas ją sudaro ir kas ją skleidžia.
Suprasdami šiuos žingsnius tampame atsparesni manipuliacijoms, kritiškesni ir labiau pasirengę saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje.
1. Kaip sukuriama ir plinta dezinformacija?
Pirmoji infografika parodo žmogiškąją pusę, kuri leidžia netikroms istorijoms greitai išpopuliarėti:
- Dalijimasis nepagalvojus — žinutės ar antraštės persiunčiamos akimirksniu, dar nepatikrinus faktų.
- Pasitikėjimas „žmonėmis kaip aš“ — turinys iš draugų, artimųjų ar pažįstamų atrodo patikimesnis nei oficialūs šaltiniai.
- Socialinis įrodymas — daug pasidalinimų ar reakcijų sukuria įspūdį, kad informacija yra teisinga.
- Pasakojimo galia — emocingos, dramatiškos istorijos plinta greičiau nei sausi faktai.
- Patvirtinimo komfortas — žmonės linkę dalintis tuo, kas atitinka jų įsitikinimus.
Dezinformacija plinta ne todėl, kad ji tiksli, o todėl, kad ji jaučiasi artima, emocinga ir lengvai dalijama.
2. Kodėl kuriama dezinformacija?
Antroji infografika paaiškina, kad kartais klaidinanti informacija kuriama dėl pelno:
- Sensacingos antraštės pritraukia paspaudimus.
- Virusiniai įrašai generuoja reklamos pajamas.
- Šokiruojantys teiginiai didina įsitraukimą.
- Netikri „ekspertai“ naudojami dėmesiui pritraukti, o ne tiesai skleisti.
Atpažindami clickbait turinį ir emocines manipuliacijas, galime sumažinti pelno siekiančios dezinformacijos sklaidą ir apsaugoti tiek savo pinigus, tiek viešąją diskusiją.
3. Kas yra klaidinga informacija?
Trečioji dalis primena, kad ne visa klaidinga informacija yra vienoda:
Misinformacija (neteisinga informacija)
– Dalijamasi ne tyčia
– Asmuo tiki, kad tai tiesa
– Vis tiek žalinga — ją perėmę kiti gali daryti neteisingas išvadas
Dezinformacija
– Kuriama sąmoningai
– Skirta klaidinti ar manipuliuoti
– Gali ardyti pasitikėjimą institucijomis, kurstyti konfliktus ar formuoti viešąją nuomonę
Skirdami šias kategorijas galime tinkamiau reaguoti ir stabdyti žalingo turinio plitimą.
4. Kas kuria ir skleidžia dezinformaciją?
Paskutinė infografika / video atskleidžia svarbiausius veikėjus:
- Sąmokslo grupės — abejoja mokslu, kvestionuoja tiesą, kursto baimę
- Motyvai — nepasitikėjimas institucijomis, poreikis kontroliuoti, paprasti atsakymai, ideologija
- Platinimo būdai — privatūs forumai, virusiniai vaizdo įrašai, iškraipyti duomenys, įtikinamai atrodantys „ekspertai“
- Pavyzdys — virusinis vaizdo įrašas, „aiškinantis“ debesis, tampa nauja sąmokslo teorija
Ką galime daryti:
- Mokyti vertinti informacijos šaltinius
- Ugdyti kritinį mąstymą
- Skatinti pagarbią diskusiją
- Stiprinti pasitikėjimą mokslu ir institucijomis
Ne viskas, ką matome internete, yra tiesa, tačiau galime išmokti atpažinti, kas yra klaidinga.
Think Twice — Tikrink savo šaltinius
Suprasdami kaip klaidinanti informacija plinta, kodėl ji kuriama, kokias formas ji įgauna ir kas ją skleidžia, tampame stipresniais ir labiau informuotais skaitmeniniais piliečiais.
Think Twice. Patikrink, prieš dalindamasis.