Kaip Think Twice žiniasklaidos raštingumo kampanijos dalį, dalinamės keturiomis iliustracijomis ir vaizdo įrašais, kurie paaiškina kaip kuriama klaidinanti informacija, kodėl ji platinama, kas tai yra ir kas ją platina.
Suprasdami visą procesą, galime geriau apsaugoti save ir savo bendruomenes nuo manipuliacijų internete.
1. Kaip kuriama ir plinta dezinformacija?
Klaidinga informacija internete gali pasklisti per kelias sekundes, ne todėl, kad ji teisinga, o todėl, kad sukelia emocijas, skubos jausmą arba pasitikėjimą.
Pirmajame vaizdo įraše paaiškinami žmogiški įpročiai, kurie sukuria „grandininę reakciją“.
Suprasdami šiuos mechanizmus, galime gerokai sulėtinti klaidinančios informacijos plitimą.
2. Kodėl kuriama dezinformacija?
Ne visa klaidinga informacija kuriama dėl tų pačių priežasčių, tačiau viena dažniausių yra pelnas.
Antrasis infografikas/vaizdo įrašas aiškina, kaip melagingas turinys tampa verslu:
- Dėmesys = pajamos — sensacingos antraštės ir išpūstos istorijos pritraukia paspaudimus.
- Įsitraukimas monetizuojamas — kuo daugiau reakcijų, tuo daugiau uždirbama iš reklamos.
- Viralumas naudingas kūrėjams — netikros istorijos plinta labai greitai.
- Emocinis turinys yra sąmoningas — jis kuriamas tam, kad sukeltų baimę, šoką ar pyktį.
Atskirti emocinį manipuliavimą nuo realios informacijos — tai apsauga ne tik piniginei, bet ir visuomenės pokalbių kokybei.
3. Kas yra klaidinga informacija?
Trečiasis vaizdo įrašas parodo pagrindines klaidingos informacijos formas ir paaiškina, kodėl jos tokios paveikios:
- Sąmoninga manipuliacija — netikri pasiūlymai, suklastotos naujienos ar „nutekinti“ vaizdai plinta privačiose grupėse.
- Socialinių tinklų algoritmai — jie iškelia emocinį, šokiruojantį ar skandalingą turinį, nepaisydami jo tikslumo.
- Patvirtinimo šališkumas — tikime tuo, kas atitinka mūsų įsitikinimus.
- Žemas žiniasklaidos raštingumas — žmonės nesugeba patikrinti šaltinių, atpažinti deepfake’ų ar melagingų straipsnių.
Klaidinga informacija būna labai įvairi ir nors ne visos formos vienodai pavojingos, visos gali sukelti žalą.
4. Kas platina klaidingą informaciją?
Ketvirtajame vaizdo įraše nagrinėjama, kaip socialinė dinamika verčia žmones dalytis turiniu, net jei jis klaidingas:
- Socialinis spaudimas ir burbulai — tikime tuo, ką dalijasi mūsų grupė.
- Bendraamžių įtaka — žmonės rečiau abejoja turiniu, kai jį dalijasi artimieji.
- Echokameros — kartojama informacija ima atrodyti tikra.
- Socialinis pritarimas — patiktukai ir pasidalijimai dažnai užgožia kritinį mąstymą.
- Norėjimas išlaikyti darną — žmonės vengia prieštarauti savo grupei.
Visa tai sukuria aplinką, kurioje net geranoriški žmonės nejučia platina dezinformaciją.
Think Twice — kelių sekundžių pauzė gali sustabdyti klaidingą informaciją
Suprasdami kaip, kodėl, kas ir kas platina, tampame atsparesni manipuliacijoms informacinėje erdvėje.
Kelios sekundės, perskaityti toliau nei antraštė, patikrinti šaltinį arba tiesiog sustabdyti pirštą prieš spaudžiant „share“, gali užkirsti kelią melui tapti populiariu.
Kartu galime įveikti dezinformaciją — žiniomis, kritiniu mąstymu ir bendradarbiavimu.
Think Twice. Patikrink prieš dalindamasis.