Antroji dalis. VERSLO ĮMONĖS IR JŲ VALDYMAs

2.5 ĮMONĖS APSKAITA

2.5.1. BENDROJI APSKAITA

2.5.1.1. Apskaitos informacija ir jos vartotojai

Apskaita yra priemonė informacijai apie įmonės ūkinę veiklą perduoti tiems, kas  suinteresuotas įmonės veiklos rezultatais. Apskaita teikia informaciją, kuria visi, užsiimantys ūkine veikla, grindžia savo ūkinius sprendimus. Dabar apskaita tapo sudėtinga informacine sistema, kuria surenkama, atitinkamai apdorojama ir perduodama informacija, reikalinga įmonei valdyti ir jos veiklos vertinti. Apskaitos informacija tapo orientyru, investuojant kapitalą ir apskaičiuojant jau investuoto kapitalo pelningumą. Ji yra vienas iš efektyviausių ekonominio darbo elementų, kuri aktyviai veikia ne tik konkrečios įmonės, bet ir visos Respublikos ekonomiką.

Apskaitos informacija skirstoma į:

1. bendrosios ir finansinės apskaitos informaciją, kuri teikia duomenis apie įmonės kapitalo saugumą, rentabilumą ir įmonės veiklos tęstinumą, mokumą, pelno perskirstymą;
2. analitinės apskaitos informaciją, kurią naudojant galima išanalizuoti kiekvieną rodiklį, darantį įtaką į galutinius įmonės veiklos rezultatus;
3. vadybos (vidinės) apskaitos informaciją, kurios reikia įmonės vadovams, vadybininkams priimant sprendimus tokiose srityse, kaip planavimas, investicijų analizė, rentabilumo analizė, atskaitomybės rengimas.

Kiekviena šių sudedamųjų apskaitos informacijos dalių teikia duomenis, kuriais tenkinami potencialiųjų informacijos vartotojų poreikiai. Aktualiausia yra bendrosios ir finansinės apskaitos teikiama informacija, kadangi ji atlieka šias pagrindines funkcijas:

1. ekonominio efektyvumo matavimo, kaip orientyro verslininkams ir investuotojams;
2. pelno matavimo, kaip orientyro investuoto kapitalo pelningumui apskaičiuoti;
3. užtikrinimo, kad teisinga ataskaita apie ekonominę įmonės padėtį ir veiklos rezultatus yra lengvai prieinama visiems, susijusiems su ta veikla.

Priklausomai nuo reikalingumo skirtingiems valdymo lygio sprendimams priimti apskaitos informacija skirstoma:

1. Strateginė informacija, kuri reikalinga aukščiausio valdymo lygio sprendimams priimti. Ši informacija susijusi su organizacija ir sudaro visumą, kuri egzistuoja tam tikru laikotarpiu( nuo 3 iki 10 metų) išorinės aplinkos viduje. Strateginė informacija gaunama iš organizacijos misijos teiginio (mission statement), kuris ir nustato organizacijos ekonominę – socialinę funkciją ilgam laikui.
2. Taktinė informacija, kuri yra lyg kanalas, pro kurį strateginiai duomenys, planai ir sprendimai yra pervedami į viduriniojo valdymo veiksmus. Laiko intervalas čia trumpesnis (paprastai 1 metai), daugiau tikslumo ir informacijos srautai žymiai siauresni. Naudojantis taktinės informacijos srautais sudaromi metiniai planai, kuriais remiantis per tam tikrą laiką (pav., per du metus ) bus gauti rezultatai, siekiant strateginio tikslo.
3. Operatyvinė informacija, kuri reikalinga kasdieniniam organizacijos valdymui.

Apskaitos informacija yra labai svarbi, analizuojant esamą įmonės būklę ir prognozuojant rezultatus arba juos nagrinėjant. Apskaita yra priemonė perduoti informacijai apie įmonės veiklą tiems, kurie suinteresuoti tos įmonės veiklos rezultatais, t.y. gaunamu pelnu. Informacija turi būti prieinama ne tik vidiniams (įmonės), bet ir išoriniams šalies vartotojams bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims (2.5.1.1. pav.).

 2.5.1. pav. Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai

Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausieji iš jų – įmonių  savininkai (akcininkai). Akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti įmonės veiksmais, susijusiais su investicijomis. Jie tikisi naudos skirstant dividendus arba didinant savo akcijų vertę rinkoje ir didesnės finansinės naudos ateityje. Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo apsispręsdami vadovaujasi akcininkai, yra metinė finansinė atskaitomybė. Remdamiesi ja, savininkai numato ir verslo plėtojimo politiką, sprendžia, ar įmonės administracija per ataskaitinį laikotarpį vykdė savo pareigas. Finansinė atskaitomybė rengiama taip, kad joje būtų pakankamai informacijos jau minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamos įmonės komercinės paslaptys (įmonės tiekėjų ar pirkėjų sąrašai, ypač su perkamų ar parduodamų vertybių kainomis). 

Administracija ir valdytojai analizuoja ir interpretuoja apskaitos duomenis, siekdami planuoti ir kontroliuoti įmonės veiklą. Jie privalo rūpintis, kad įmonės veikla būtų pelninga, įmonė nuolat turėtų pakankamai pinigų atsiskaityti su kreditoriais ir teikėjais, galėtų išmokėti dividendus, laiku atsiskaityti su valdžios institucijomis už priskaičiuotus mokesčius. Apskaitos duomenimis domisi ir įmonės darbuotojai, kuriems paprastai prieinami tik viešai skelbiami bendrosios finansinės apskaitos ir atskaitomybės duomenys.  

Reikšmingiausi išorinės informacijos vartotojai yra esantys ir potencialus kreditoriai. Kreditoriai skirstomi į prekybos ir paskolų kreditorius. Paskolų kreditoriai, teikiantys kompanijai paskolas, reikalauja palūkanų. Jiems svarbu - ar įmonė gali sumokėti palūkanas, ar paskola gali būti gražinta suėjus terminui. Prekybos kreditoriai yra suinteresuoti įmonės mokumu ir nori žinoti per kiek laiko įmonė gali apmokėti sąskaitas. 

Esantys ir potencialūs pirkėjai domisi tam tikra apskaitos informacija, ją tiria, analizuoja ir savaip interpretuoja. Disponuodami atitinkama informacija, jie gali prognozuoti: kainų dinamiką, įmonės sugebėjimą laiku tiekti kokybiškas prekes ir paslaugas. Jie natūraliai siekia neturėti sandėrių su įmonėmis, negalinčiomis valdyti išteklių, reikalingų užsakymams vykdyti, ir su tomis, kurių bloga finansinė padėtis. Tiekėjams, kreditoriams, pirkėjams ir kt. dažniausiai pateikiama labai įvairi, išsami, kartais net specialiai jiems formuojama apskaitos informacija. Kartais tai būna itin slapti ir akylai saugomi duomenys, kurių įmonės nelinkusios skelbti. Tačiau, norint sudaryti naudingą sandorį, dažniausiai tenka pateikti pilną informaciją apie įmonę, žinoma, taip rizikuodami išduoti paslaptis ir konkurentams.

Konkurentai visada domisi kitų įmonių pelningumu, išlaidų struktūra ir galimybių panaudojimu. Tokia informacija kartais leidžia prognozuoti ateities kainų pasikeitimus. Konkurentams labai svarbu žinoti ir artimiausius bei perspektyviausius įmonės veiklos planus, kad galėtų laiku prisitaikyti prie besikeičiančios pasiūlos rinkoje. Konkurentai yra pavojingiausi informacijos skelbimo prasme. Apskaitininkai visuomet turi prisiminti, jog įstatymai reikalauja viešai skelbti ir nelaiko komercine paslaptimi tik finansinės atskaitomybės galutinių duomenų. Atskaitomybėje turi būti teisingai atspindėta tikroji įmonių būklė, neišduodanti komercinių paslapčių.

Vertybinių popierių komisija (VPK) ir makleriai,  pardavinėdami bendrovių vertybinius popierius išsamiai susipažįsta su jų veiklos rezultatais, kad galėtų numatyti, kokių dividendų tikėtis iš vienos ar kitos įmonės akcijų, kokios jų kurso kitimo tendencijos ir įmonės turto išsaugojimo garantijos. Jie taip pat turi įvertinti, ar pajėgs įmonė laiku išsipirkti savo išleistas obligacijas. VPK prižiūri, kad įmonės, prekiaujančios VP biržoje, pateiktų potencialiems pirkėjams savo finansinę atskaitomybę, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės veiklos sėkmę dabar ir daryti prognozes ateičiai.

Įmonių apskaitos informaciją pastoviai analizuoja įvairios valdžios institucijos:

1. Mokesčių inspekcija susipažįsta su įmonės finansinėmis ataskaitomis, nagrinėja einamosios apskaitos duomenis įmonių buhalterijose. Susipažinusi su įmonių parengtų finansinių atskaitomybių duomenimis, mokesčių inspekcija gali daryti išvadas apie mokesčių sistemos racionalumą ir galimas jo tobulinimo kryptis;
2. Valstybinės statistikos institucijos finansinių ataskaitų duomenis panaudoja apskaičiuoti valstybės valdymui reikšmingus rodiklius, tokius kaip bendrasis nacionalinis produktas, nacionalinės pajamos, turtas ir t.t. Ši informacija pasitelkiama įvertinant bendra ūkio būklę, prognozuojant galimą  kainų dinamiką ir infliacijos tempus bei jų įtaką ūkio plėtojimui;
3. Regioninės valdžios institucijos įmonių finansines ataskaitas naudoja tų regionų perspektyvoms vertinti, taip pat gaunama labai svarbi informacija, registruojant ar perregistruojant įmonių kapitalą;
4. Ministerijos, kitos žinybos ir kitos reguliavimo institucijos turi savo specifinių uždavinių, kuriuos spręsti padeda apskaitos informacija.

Apskaita atlieka tam tikrą vienijantį vaidmenį. Atsiradus galimybei investuoti į skirtingų verslų, dydžių ir net šalių įmones, tiek investuotojams tiek apskaitininkams, formuojantiems apskaitos duomenis, reikia sugebėti susikalbėti. Todėl apskaitos informacija kuri pateikiama išoriniams vartotojams, turi būti formuojama pagal vienodas taisykles. Kiekvienas vadovas žino, kad įmonės veiklą galima atspindėti skirtingais rezultatais, kurie priklauso nuo apskaitos vedimo bei atskaitomybės sudarymo būdų. Todėl siekiant kaip galima labiau suvienodinti apskaitos vedimo taisykles, tarptautiniu mastu ją reglamentuoja Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS), Europos Sąjungos (ES) šalyse – Europos Sąjungos direktyvos, o kiekvienoje valstybėje – bendrieji apskaitos principai (BAP).