Trečioji dalis. VERSLO PLANAS

3.1. ŪKINIŲ ORGANIZACIJŲ FORMOS

Įmonė. Jos teisės ir pareigos

Ūkinių organizacijų formas, jų kūrimo, veiklos ir likvidavimo tvarką nusako Lietuvos Respublikos įstatymai. Kadangi įstatymų atskiri straipsniai dažnai keičiami, todėl patariame  visuomet naudotis paskutine galiojančia įstatymo redakcija (žr. http://www.lrs.lt).

Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.

Lietuvoje  daugiausia paplitusios:

1. individualios  įmonės;
2. tikrosios ūkinės bendrijos;
3. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
4. akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės;

Įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.

Panagrinėsime įmonės teises ir pareigas.

Svarbi įmonės charakteristika yra jos teisinė padėtis, arba kitaip sakant, juridinis statusas. Žinant įmonės teisinį statusą, galima numanyti, kas turi teisę priimti galutinį sprendimą derybose ir pasirašyti įmonės steigimo bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsako už sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kas atlygins nuostolius ištikus nesėkmei. Be to, nuo įmonės teisinio statuso dažniausiai priklauso įmonės apmokestinimas, pelno ir nuostolių paskirstymas, įmonės likvidavimo tvarka bankroto atveju ir t.t.

Teisėje įmonės savininkas ar valdytojas (įmonininkas) įvardijamas kaip fizinis arba juridinis asmuo. Pagal tai sprendžiama apie jo statusą. Kas įeina į šią sąvoką?

Fizinis asmuo yra teisės sąvoka, apibrėžianti žmogaus galimybę turėti turtą, užsiiminėti ūkine, komercine veikla, kurti įmones, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą bei kitokias turtines ir neturtines teises. Lietuvoje visas teises ir pareigas asmuo įgauna sulaukęs pilnametystės, t.y. aštuoniolikos metų.

Fiziniai asmenys, kurie įstatymu numatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.  

Juridinis asmuo : yra fiktyvus (fizine prasme) asmuo, kuriam suteiktos realaus asmens teisės ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti; veikia neribotą laiką, nesvarbu, kiek laiko gyvuoja jam atstovaujantys realūs fiziniai asmenys; jo valia nepriklauso nuo atskirų jį sudarančių fizinių ar juridinių asmenų valios ir gali su ja nesutapti; jo turtas atskirtas nuo jį sudarančių realių (fizinių) asmenų turto; pats atsako už savo prievoles ir įsipareigojimus ir visada tik savo turtu; kaip ir realus (fizinis) asmuo, turi teisę sudaryti sandorius savo vardu; kaip ir realus (fizinis) asmuo, gali būti ieškovas ir atsakovas teisme savo vardu.

Kitaip tariant juridinis asmuo –  tai savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija.

Juridiniai asmenys skirstomi į:

1. Viešuosius,
2. Privačius.

Viešieji juridiniai asmenys – tai valstybės ar savivaldybių įmonės, valstybės ar savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos (pavyzdžiui, ligoninės ar poliklinikos), religinės bendruomenės ir pan.

Privataus juridinio asmens statusą turi : individualios įmonės, bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės.

Individualios įmonės

 Lietuvos Respublikos (2003 m. lapkričio 6 d. Nr.  IX-1805) reglamentuoja įmonių, kurių teisinė forma yra individuali įmonė, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo. Individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. Individualios įmonės nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo vadovaujasi individuali įmonė.

Individualios įmonės savininkas turi šias teises:

1. gauti individualios įmonės pelną;
2. paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams;
3. paimti iš individualios įmonės turtą;
4. gauti likviduojamos individualios įmonės turtą, likusį atsiskaičius su individualios įmonės kreditoriais;
5. gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo;

Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu

Individualios įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (36-asis verslo apskaitos standartas “Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė“).

Bendrijos

 Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų (2003 m. lapkričio 6 d. Nr.  IX-1804) reglamentuoja įmonių, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija (TŪB ), ir įmonių, kurių teisinė forma yra komanditinė ūkinė bendrija (KŪB), steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą, šių įmonių dalyvių teises ir pareigas. Bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Bendrija savo veikloje vadovaujasi jungtinės veiklos sutartimi, Civiliniu kodeksu,  įstatymais bei teisės aktais.

Tikroji ūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai. Komanditinė ūkinė bendrija yra įmonė, kurios dalyviai yra tikrieji nariai ir komanditoriai. Bendrijoje gali būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt steigėjų. Komanditinėje ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip trys dalyviai (du tikrieji nariai ir vienas komanditorius) ir ne daugiau kaip dvidešimt dalyvių.

Tikrasis narys yra bendrijos dalyvis, sudaręs bendrijos jungtinės veiklos sutartį ir įstatymo bei jungtinės veiklos sutarties nustatyta tvarka įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į bendriją.  Komanditorius yra komanditinės ūkinės bendrijos dalyvis, sudaręs komanditoriaus sutartį su komanditine ūkine bendrija ir įstatymo bei komanditoriaus sutarties nustatyta tvarka įnešęs įnašą į komanditinę ūkinę bendriją.

Kai prievolėms užtikrinti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė į komanditinę ūkinę bendriją. Taigi komanditoriai iš esmės yra akcininkai.

Įnašai į bendriją.  Bendrijos dalyvio įnašas yra dalyvio turtas, perduotas bendrijai.  Įnašu gali būti pinigai ir kitoks turtas, priklausantis bendrijos dalyviui nuosavybės teise. Bendrijos dalyvio nepiniginis įnašas įvertinamas visų bendrijos tikrųjų narių sprendimu, kuris priimamas bendru sutarimu.  Bendrijos dalyvių įnašai nuosavybės teise priklauso bendrijai.

Bendrijos reikalus tvarko ir sprendimus visais bendrijos veiklos klausimais priima bendrijos tikrieji nariai. Sprendimai priimami visų tikrųjų narių bendru sutarimu.

Bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (36-asis verslo apskaitos standartas “Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė“).

Akcinės bendrovės

  Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (nauja redakcija nuo2004 m. sausio 1 d.).

Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Taigi iš esmės tai yra kolektyvinė nuosavybė.

Akcinės bendrovės (AB) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 Lt. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai (biržoje).

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 Lt, joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų, o jos akcijos negali būti platinamos bei jomis viešai prekiaujama. Taigi akcijos iš esmės yra vardinės.

Bendrovės steigėjų skaičius neribojamas. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi būti jos akcininkas. Steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį, tačiau jei bendrovę steigia vienas asmuo, tai vietoj sutarties rengiamas bendrovės steigimo aktas. Akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris įstatymo numatyta tvarka turi įsigijęs bent vieną bendrovės akciją.

Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jo turimos akcijos.

Uždaroji akcinė bendrovė gali būti steigiama tik uždaruoju, o akcinė bendrovė – atviruoju arba uždaruoju būdu. Uždaruoju būdu bendrovė steigiama formuojant jos kapitalą iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai.

Atviruoju būdu bendrovė steigiama formuojant jos įstatinį kapitalą iš įnašų, gautų už išleidžiamąsias akcijas, kurių dalį įsigyja bendrovės steigėjai, o likusios platinamos kitiems asmenims. Bendrovės steigėjai per 60 dienų nuo paskutinės akcijų pasirašymo dienos privalo sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą.

Steigiamasis akcininkų susirinkimas tvirtina bendrovės steigimo ataskaitą, bendrovės steigėjų sudarytus sandorius, priima bendrovės įstatus, renka valdymo organus.

Bendrovės įstatai

Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje.

Įstatuose turi būti nurodyta: bendrovės pavadinimas, buveinė (adresas), ūkinė veikla, akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka, įstatinio kapitalo dydis ir jo sudėtis pagal akcijų klases, akcijų skaičius pagal klases, nominali jų vertė ir suteikiamos teisės, apmokėjimo už akcijas tvarka, vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas tvarka, stebėtojų tarybos, valdybos, revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija, visuotinių akcininkų susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka, pelno paskirstymo taisyklės, bendrovės pranešimų skelbimo, bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

Patronuojanti ir dukterinė bendrovės

Bendrovė yra patronuojanti, jei kitoje bendrovėje, kuri yra dukterinė, ji tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.

Bendrovė tiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, kai turi įgijusi kitos bendrovės akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 50 procentų balsų.

Bendrovė netiesiogiai turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje, kai ji tiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje.

Filialas yra bendrovės padalinys; jis naudojasi bendrovės vardu, tačiau turi savus nuostatus, atskirą balansą. Jie steigiami bendrovės valdybos sprendimu esant reikalui.

Prireikus bendrovė gali būti reorganizuota. Reorganizavimas – tai bendrovės, kaip juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Bendrovės gali būti reorganizuojamos šiais būdais:

1. prijungimas,
2. sujungimas,
3. išdalijimas,
4. padalijimas.
5. Bet kuriuo atveju parengiamas reorganizavimo projektas, atliekama šio projekto ekspertizė, o apie numatomą reorganizavimą bendrovė viešai paskelbia.

Pertvarkymas

Akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į šių teisinių formų juridinį asmenį:

1. uždarąją akcinę bendrovę;
2. valstybės įmonę;
3. savivaldybės įmonę;
4. žemės ūkio bendrovę;
5. kooperatinę bendrovę (kooperatyvą);
6. tikrąją ūkinę bendriją;
7. komanditinę ūkinę bendriją;
8. individualią įmonę;
9. viešąją įstaigą.

Uždaroji akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę ar į kitą anksčiau išvardytų teisinių formų juridinį asmenį.

Bendrovė gali būti likviduojama. Apie bendrovės likvidavimą viešai skelbiama, arba kiekvienam akcininkui ar kreditoriui pranešama raštu.

Akcininkai turi turtines ir neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

1. gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
2. gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
3. nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
4. pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, jeigu kitaip nenumato jos įstatai;
5. turėti kitas įstatymuose ir bendrovės įstatuose numatytas turtines teises.

Akcininkai turi šias neturtines teises:

1. dalyvauti akcininkų susirinkimuose,
2. pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
3. gauti  įstatyme nurodytą informaciją apie bendrovę;
4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
5. bendrovės įstatuose gali būti nustatytos ir kitos neturtinės teisės.

Taigi akcininkas turi galimybę susipažinti ir žinoti, kaip dirba jo įmonė.

Bendrovės valdymo organai

Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą.

Bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas − valdyba.

Jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, stebėtojų tarybai nustatytos funkcijos kitų bendrovės organų kompetencijai nepriskiriamos. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas.

Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo bendrovės vadovas. Jį renka bendrovės valdyba ar (jei jos nėra) visuotinis susirinkimas. Visa valdymo schema pateikta 7,1 pav.

7.1 pav. Bendrovės valdymo schema

Konkreti valdymo schema priklausys nuo bendrovės dydžio ir nuo akcininkų valios.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Tai aukščiausiasis bendrovės valdymo organas. Čia turi teisę dalyvauti visi jos akcininkai, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jie turi. Susirinkime su patariamojo balso teise gali dalyvauti stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, jeigu jie nėra tos bendrovės akcininkai.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

1. keisti bendrovės įstatus;
2. rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;
3. atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;
4. rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
5. nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
6. priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
7. priimti sprendimą keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;
8. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės veiklos ataskaitą;
9. priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
10. priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
11. priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
12. priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
13. priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
14. priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
15. priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;
16. priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
17. priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;
18. priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
19. priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
20. rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip pusę visų balsų skaičiaus. Jeigu nėra kvorumo, tai per 5-30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek akcininkų susirinktų. Apie šaukiamą visuotinį susirinkimą valdyba privalo paskelbti įstatuose numatyta tvarka (per laikraštį ar raštu akcininkams) ne vėliau kaip iki 30 dienų iki susirinkimo dienos.

Stebėtojų taryba

Stebėtojų tarybos narių skaičių apibrėžia bendrovės įstatai: narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau balsų gavę kandidatai. Stebėtojų taryba renkama ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams visuotinis susirinkimas gali atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš bendrovės pelno. Vadinasi, jei bendrovė dirba nuostolingai, o tai tolygu tarybos blogam vadovavimui, tai jos nariai nieko negauna.

Stebėtojų taryba:

1. renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovą) ir atšaukia juos iš pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas;
2. prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veiklą;
3. pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir bendrovės veiklos ataskaitos, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos;
4. teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
5. sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

Akcinės bendrovės valdyba

Valdyba yra kolegialus organas, jos veiklai vadovauja pirmininkas. Valdybos narius (ne mažiau kaip 3) ir jos pirmininką skiria ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui stebėtojų taryba.

Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas, o jos įgaliojimus – bendrovės įstatai.

Valdyba svarsto ir tvirtina:

1. bendrovės veiklos strategiją;
2. bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
3. pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
4. bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri įstatymus turi būti vieša.

Valdyba priima:

1. sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
2. sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes;
3. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos;
4. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos;
5. sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
6. sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
7. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais − sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
8. kitus bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Taigi iš stebėtojų tarybos ir valdybos pareigų palyginimo matome kad, jos yra panašios, todėl nedidelėse bendrovėse vienos iš jų gali ir nebūti. Didelėse bendrovėse jų pareigos turi būti griežtai atskirtos bendrovės įstatuose.

Valdyba privalo kviesti į kiekvieną savo posėdį bendrovės vadovą, kad tas žinotų apie bendrovės strategiją ir jo darbo vertinimą.

Bendrovės vadovas

Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Bendrovės vadovas nustato bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus.

Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Bendrovės vadovas privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

Bendrovės vadovas atsako už:

1. bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
2. metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;
3. sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus;
4. informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai;
5. bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
6. akcinės bendrovės dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
7. nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
8. informacijos pateikimą akcininkams;
9. kitų įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Bendrovės nuosavo kapitalo sudėtis

 Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:

1. apmokėto įstatinio kapitalo dydis;
2. akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis);
3. perkainojimo rezervas;
4. privalomasis rezervas;
5. rezervas savoms akcijoms įsigyti;
6. kiti rezervai;
7. nepaskirstytasis rezultatas − pelnas (nuostoliai).

Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.

Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas)ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Susirinkimas turi nuspręsti ką daryti, kaip padengti nuostolius, nes bendrovei gresia bankrotas.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl:

1. įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas kapitalas negali būti mažesnis už nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį (akcinei bendrovei 150, o uždarai bendrovei 10 tūkst. Lt),
2. bendrovės pertvarkymo  į kitą  juridinį asmenį,
3. bendrovės likvidavimo.

Taigi ūkinė veikla visada   susieta su rizika. 

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai

Smulkios ir vidutinės įmonės sudaro Europos Sąjungos (ES) ekonomikos pagrindą. Jų yra per 23 mln. (99% nuo bendro įmonių skaičiaus), jose dirba per 75 mln. žmonių.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Jų statusas leidžia gauti valstybės teikimą paramą plėtrai (Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas - nauja įstatymo redakcija galioja nuo 2003 m. sausio 1 d.).

Europos Komisija yra priėmusi rekomendacijas kurios įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos šalys narės gali prisitaikyti savo įstatymus prie šių rekomendacijų. Pateiksime šias rekomendacijas kurios tampa ES šalių norma.

Įmonė apibrėžiama kaip “bet koks ūkinis vienetas dalyvaujantis ūkinėje veikloje, nepriklausomai nuo jo juridinės formos“. Įmonės dydį nusako trys pagrindiniai rodikliai:

1. vidutinis metinis darbuotojų skaičius (angl. staff headcount);
2. įmonės metinės   pajamos (angl. annual turnover);
3. įmonės turto balansinė vertė  (angl. annual balance sheet total).

Gali būti naudojamas vienas iš dviejų paskutinių rodiklių arba įmonės metinės   pajamos arba jos turto balansinė vertė, nes pavyzdžiui, asmuo dirbantis pagal patentą nesudaro metinio balanso.

Pagal anksčiau išvardintus tris rodiklius gali būti vidutinės, mažos ir mikro įmonės (3.1 lentelė).

3.1 lentelė

 Įmonių skirstymo kriterijai

Pagrindinis rodiklis yra darbuotojų skaičius į jį įtraukiami ne tik samdomi darbuotojai, bet ir savininkai ir kiti asmenys dirbantys įmonėje. Nustatant vidutinį metinį darbuotojų  skaičių  atsižvelgiama į jų darbo trukmę. Pavyzdžiui, jei asmuo dirbo visus metus tik puse etato, jis bus skaičiuojamas kaip 0,5 darbuotojo.

Antras svarbus kriterijus yra įmonės savarankiškumo laipsnis. Priklausomai nuo savarankiškumo laipsnio keičiasi pajamų dydžio ir turto balansinės vertės skaičiavimai. Įmonės gali būti:

1. savarankiškos (angl. autonomous),
2. partnerinės (angl. partner),
3. susietos (angl. linked).

Įmonė laikoma savarankiška, jei:

1. ji yra visiškai nepriklausoma - visas jos kapitalas priklauso tik jai;
2. jei įmonė valdo ne daugiau 25% kitos įmonės kapitalo, arba atvirkščiai kitos įmonės turi ne daugiau kaip 25% šios įmonės akcijų ar kapitalo.

Įmonė laikoma partnerine, jei:

1. ši įmonė turi nuo 25 bet nedaugiau kaip  50% kitos įmonės kapitalo,
2. kitos įmonės turi nuo 25 bet nedaugiau kaip  50% šios įmonės kapitalo.

Pavyzdys. Mano įmonė A turi 33% C įmonės akcijų ir 49% D įmonės akcijų. Savo ruožtu įmonė B turi 25% procentus mano A įmonės akcijų. Tada nustatant A įmonės darbuotojų skaičių,  metines pajamas ar turto balansinę vertę vadovausimės taisykle:

Suma = 100% A + 25% B + 33% C +49% D.

Įmonė laikoma susieta, jei:

1. įmonė turi daugiau kaip 50% kitos įmonės kapitalo,
2. kita įmonė turi daugiau kaip 50% šios įmonės kapitalo.

Pavyzdys Mano įmonė A turi 51% įmonės C akcijų ir 100% įmonės D akcijų, o B įmonė turi 60% mano įmonės A akcijų. Tada nustatant A įmonės darbuotojų skaičių,  metines pajamas ar turto balansinę vertę vadovausimės taisykle:

Suma = 100% A + 100% B + 100% C + 100% D.