Atsargos

Atsargos yra prekės, visų pirma fizinės, skirtos pardavimui, įskaitant žaliavas ir pusgaminius. Apytikriais paskaičiavimais atsargos įmonėje yra laikomos iki vienerių metų. Tačiau, vykdant apskaitą, gali kilti sunkumų, nustatant skirtumus tarp atsargų ir ilgalaikio kapitalo turto. Svarbus klausimas, padedantis suskirstyti, yra ar įmonė savo verslo veikloje naudoja tam tikrą produktą, ar produktas parduodamas įmonės klientams?

Finansinio laikotarpio pabaigoje fizinės atsargos visuomet yra inventorizuojamos ir jų vertė įvedama į balansą kaip trumpalaikis turtas. Visos atsargos vertinamos pagal jų įsigijimo savikainą ar žemesne verte, atlikus visus būtinus pakeitimus ir pagal neapmokestinamą kainą. Tokie pataisymai, pavyzdžiui, gali būti nepaklausių prekių išėmimas ar produktų nuostoliai. Senos, nebetinkamos pardavimui atsargos yra  laikomos nepaklausiomis.

Atsargos vertinamos pagal paskutinių pirkimų kainų FIFO  metodą. Tai reiškia, kad anksčiau atvežti į sandėlius produktai parduodami pirmiausia.  Todėl, produktai, kuriuos įmonė įsigijo vėliau, bus vėliau naudojami (parduodami). Šis metodas yra taikomas tuomet, kai išauga gamybos ar žaliavų kainos. Pavyzdžiui, jeigu mažmeninė prekybos įmonė vasario mėnesį perka dažų skardines po 60 eurų už vienetą, o kaina  gegužės mėnesį išauga iki 62 eurų už vienetą, įmonė pirmiausia turi parduoti vasarį pirktus dažus, ir tik po to parduoda gegužės mėnesį pirktus dažus.

Vertinant atsargas, yra svarbūs šie veiksniai:

1. Atsargos turi fiziškai  egzistuoti.
2. Atsargos priklauso įmonei.
3. Atsargose esančios prekės yra paklausios ir naudojamos.
4. Atsargos yra tinkamai įkainotos.
5. Atsargos tinkamai pateiktos balanse ir smulkiai apibūdintos.

Atsargų pokyčiai registruojami balanse pridedant arba atimant. Visos išlaidos, susijusios su atsargų įsigijimu, gali būti aktyvuojamos kaip sąnaudos, jei tai yra reikalinga.

Laikas, nuo kada atsargos laikomos įmonės nuosavybe, paremtas produkto kaupimo pagrindu, o ne produkto išlaidomis. Įmonė turi gauti prekes, kad galėtų įvesti jas į buhalterinę apskaitą. Tai aktualu, kadangi produktų nuosavybės teisė ir valdymas gali būti perduotas neatlygintinai, kaip ir bankroto ir kitais atvejais gautinos sumos.